sekmadienis, sausio 16, 2005

Ežiai...

Skaičiau Antano Škėmos romaną "Balta Drobulė" ir patiko vieni žodžiai, kuriuos panorau pacituoti:

"Mes esame nelaimingi vieni, ir mes esame nelaimingi bendruomenėje; vedę, nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę; optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto; gyvenimas - blogis, nes gyvenimas - karas; kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentėjimas; istorijos motto: eadem sed aliter; aukščiau nei sąmoningas intelektas - sąmoninga ar nesąmoninga valia; kūnas yra valios produktas."

Net nežinau kuo jie patraukė, bet ėmė ir įstrigo... ganėtinai teisingi žodžiai...

Garsai:
Bolt Thrower - Forgotten Existence

Komentarai (1):

o-jo, citatoje atsispindėta antroji Goedelio neapibrėžtumo teorema. patinka dauguma citatos teiginių ir man.

tiesa, optimizmą išeina pažabot taip, kad jį vadinti pajuoka nelieka prasmės. na, tam man pakako pasistengt mest smaukyti.

  Rašyti komentarą


© banditaz, 2004-2005. Pritaikytas 1024x768 rezoliucijai.