|
Senesni įrašai Nebėra Macernis.Visiems - Vytautas Mačernis  
|
|
Senesni įrašai Nebėra Macernis.Visiems - Vytautas Mačernis
|
|
sekmadienis, gruodžio 05, 2004 Ech, atrodo niekur nerasi sau vietos, nebent pačiame savyje, o tai irgi ganėtinai abejotinas variantas.(Šiuo pasisakymu nenoriu nieko išpeikti ar įžeisti, taipogi užsitraukti neapykantos ar keršto jausmo) Tema maždaug skamba taip: Pagrindinių (nebūtinai) principų laikymasis subkultūrose. Keistoka kalbet, bet... Na tiesiog įdomu, kiek tai yra naudojama kaip asmeninės idealogijos, filosofijos ir šiaip vidinės gyvensenos ugdymo procesui. Kodėl įdomu? O todėl, kad aš į klausimą galėciau atsakyti maždaug šitaip: Tik tiek, kiek tai naudinga prisidengti, siekiant vienokios ar kitokios naudos iš aplinknių. Arba tiesiog paprastai: veidmainystė, kiekvienas praktiškai betkada gali paminti savo principus ir juos išduoti. Tai kam tada visu tuo dangstytis ir apsimetinėti, kad tu kitoks? Matyt žmogus bijo, bijo pats savęs... Imkime tarkim ir metalgalvius (toje pačioje eilėje statau ir save). Kuo tolyn, tuo metalinis gyvenimas skyla į daugybę atskirų dalių. Kadaise, Heavy Metal evoliucijos pradžioje ši idealogija skelbė vienybę - iš to net kilusi dviejų ištiestų ir likusių sulenktų rankos pirstų kombinacija, reiškainti raidę "U", Unity. Tačiaušiuo metu tai labai evoliucionavo, tam įtakos be abejo turėjo ir pačios muzikos progresavimas bei skilimas į taskiras šakas (Death, Black, tas pats Heavy, Thrash, Power, Speed). Skylnat muzikai skilo ir nešamos idėjos, kas, deja, nevisada džiugina. Dažnai atsiranda netgi tokių beprasmių diskusijų, kaip, pvz., kuris stilius geresnis, sunkesnis ir pan. Beprasmiška. Kur dingo vienybė... Šiknon. Aišku aš idealistas, bet kas čia blogo? O gal ir yra. Vis dažniau nepriaugęs jaunimėlis susidomi juoda oda aptrauktu gyvenimu, tačiau retas bežino istoriją, tikrąją esmę, nešamas idėjas. Daugimai dabar tai tiesiog tampa pretekstu eilinį kartą išgerti/pagerti/prigerti/nusigerti ir pan. Aišku daug linksmiau pagerti kokiam neblogam koncerte. Muzika tik vyresniems vis dar lieka pirmoje vietoje. Tačiau retam tai belikę išraiškos būdas... Konkrečiai kažkokš šūda malu, paviršutiniškai taip... kai ką konkrečiau sumąstysiu, gal parašysiu... Aišku tai skirtina visoms subkultūroms. Kad ir, pavyzdžiui, skinams. Citata iš skinų judėjimo saito (http://lt.white-power.org/): "Visų pirma, skinas yra žmogus ir, toks žmogus, kuris nepaklusta populiariems stereotipams: kosmopolitiškumui, identiteto praradimui, garbės sąvokos atisakymui, kai svarbiausiu dalyku tampa situacinė etika, taip pat, kaip ir sveiko kailio išnešimas kuo švelnesnėmis pasekmėmis, vien tik dėl to, kad tu esi tas, kas esi. Atvirai demonstruojamas patriotizmas, meilė savo šaliai, tuo pačiu persipinantis su sveiku egoizmu, kuris yra ne svetimas, nei vienam, sveikai mąstančiam, žmogui, ir sukeliantis ne menką tam tikrų (galima sakyti, kad daugelio) visuomenės sluoksnių nepasitenkinimą. <...> Negalima sakyti, kad kartais šių vertybių siekimas, neįgyja agresyvios išraiškos, tačiau drąsiai galima teigti, jog agresyvumas pasireiškia tada, kai yra stojama skersai kelio." Na nežinau. Tiesa sakant tikrųjų skinų, kurie, pavadinkime, šventai laikosi idėju, mačiau tikrai vienetus. Vis dėl to neretam tai tampa pretekstu panaudoti jėga prieš bet ką, ir nebūtinai tai būna stojimas skersai kelio. Dažnai kliūna bet kas. Tačiau ne apie tai kalba. Patriotizmas. Sutinku, reikia gerbti valstybę, tautą, tai, iš ko mes kilę. Viename skino intervių buvo tokas, ar panašus pasisakymas: "nemegstam (nekenčiam) tų, kurie vėl grįžta prie Tarybų Sąjungos, kaip, pvz., CCCP himnas mobiliajame telefone ar pan. Pyktis kyla, kai prisimenama tai, iš ko ilgus metus buvo stengtasi išsivaduoti". Na, kažkas panašaus. Gerai, iš dalies sutinku, bet, tai kodėl tai lieka tik klabomis? Konkretus atvejis - išgertuves. Skinas įsikabinęs prekyboje pasirodžiusią alaus "pūslę" CCCP (Alus už tarybine kainą). Kai pagert, viskas paminama. Ne išimtis ir kitos subkultūros, tiesiog kam čia plėstis. Tiesą sakant, visada taip buvo. Žmogus jau toks sutvėrimas, kad nagai riesti į vidų. Imama tas, kas jam geriausia. Dažnai viskuo prisidengiama, meluojama, veidmainiaujama, sukčiaujama, bet vardan ko? Tuštybė.... Idealai - tuščia vieta. Bent jau kol kas. Tol. kol nepasikeis bendras suvokimas, tol, kol pamiršim, kad mes gyvename ne tik sau (o gal?). Hmz... gera taip kalbėti, gaila, kad tik kalbėti... Ne išimtis ir aš, bet bent jau mėginu stengtis. Ech, viščiukas aš dar, bet kol galiu, tol esu - jaunas, maksimalistiškas, idealistiškas. Tik gaila, kad nuo to pavargstama....... Vah, kai kartais padrikai lenda mintys... Brr, baisu net pažiūrėt ką makliavoju, ir nežiūrėsiu. Atsitiktinė mintis: Negerkit vaikai pomidorų sulčių. Garsai: Anomaly - Despotic Souls.mp3
Labai geros mintys, pritariu. Dažnai būna taip, kad priklausynas "subkultūrai" yra tiesiog mada (ypač gotų), arba noras būti pripažintam kokios nors chebros. Dabar visi stengiasi protestuoti, maištauti prieš "stereotipus", patys nejausdami kad jie tiesiog elgiasi "kaip visi", t.y. stereotipiškai. Juk koks jaunimas, jei nemaištauja? Geriausias pvz - ta sena kvaila "akvariumo" istorija, kai jie ten dulkinosi, atseit tabu sulaužė, o iš tikrųjų tik laidos reitingus pakėlė, bapkių prodiuseriams uždirbo. Nusibodo man tie tabu laužymai! Darau, kas patinka, ir viskas. O man patinka metalo muzika ir juodi drabužiai.
Ačiū! Visą laik kankinaus, galvodamas, kad kažką parašiau ne taip =D Rašyti komentarą |
|
|
