|
Senesni įrašai Nebėra Macernis.Visiems - Vytautas Mačernis  
|
|
Senesni įrašai Nebėra Macernis.Visiems - Vytautas Mačernis
|
|
pirmadienis, lapkričio 01, 2004 Tvirtini savo įsitikinimus, nuostatas ir taisykles, peiki kitus, sakaisi nesuprantąs tų, kurie netelpa tavo sukurtuose rėmuose, bet imi vieną dieną ir, gal to ir nenorėdamas, viska sulaužai, sunaikini, sugriauni. O po to tenka labai ilgai gailėtis...Bet kodėl, kodėl viską, kas kurta ilgą laiką galima sugriauti per vieną vienintelę dieną ar net valandą, o kartais ir minutę, sekundę...? Sugriauti viską, į ką atsiremdavai sunkiu momentu, bandydamas neprarasti savitvardos, nesuklupti ir toliau drąsiai žengti žingsni. Bet vienas neapdairus žingsnis, pastūmėtas instinktų, gyvuliškų instinktų, viską sugriauna kaip smėlio pilį, tiesiog ranka nušluoja ir viską tenka statyti iš naujo, bet tas noras praeina, kadangi žinai jok tai laikina, jog tai tik priedanga, užsklanda nuo kažko... Nuo kažko, ko bijai... Kam bijai... pažiūrėt į akis ir nugalėt. Slėpies ir vaidini tvirtą, nors iš tiesų esi gležnas ir sunaikinamas... Tiesiog apsimetinėji. Meluoji sau ir kitiems. Ir viskas paprasčiausiai netenka prasmės... Grįžti į pradžią ir kaskart vis sunkiau pradėti iš naujo, nes gėda pažvelgti į savo ir, gal, kitų klaidas, o dar sunkiau jų nepakartoti.... Viskas dūžta. Bet, sako, šukės laimę neša....... Garsai: Graveworm - Lost Yourself.mp3
Dar viena palūžusi siela, besimurkdanti egzistencializmo srutose.
Aciu, stengiuos, tiesiog baisu, kai negaliu pasitiket savom jegom =/ Rašyti komentarą |
|
|
